Iki XIX a. nuotakos dėvėdavo spalvotas sukneles, o suknelės spalva dažniau atspindėdavo jos turimas medžiagas, šeimos statusą ar madą nei simbolinę prasmę.

Baltas vestuvines sukneles išpopuliarino karalienė Viktorija, kuri 1840-aisiais ištekėjo už princo Alberto.

Viktorija nusprendė pasirinkti paprastą baltą atlaso suknelę, tuo metu baltos suknelės buvo siejamos su įprastais drabužiais arba kuklumu. 

Viktorijos sprendimas dėvėti baltą suknelę atspindėjo ne tik tyrumą ir nekaltumą, bet ir jos meilę bei nuoširdų įsipareigojimą Albertui.

Viktorijos vestuvių portretai ir aprašymai greitai pasklido visoje Europoje ir Amerikoje, įkvėpdami nuotakas kopijuoti jos stilių. 

Tai buvo ir tam tikras prabangos ženklas, nes balta spalva buvo sunkiai prižiūrima, o suknelės dažnai buvo vienkartinės – tik labai pasiturinčios moterys galėjo sau leisti tokią prabangą.